Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių gyvena su vėžio diagnoze. Net trečdalis su ja išgyvena 10 ir daugiau metų. Palyginimui, 2007 m. susirgus vėžiu 10 metų išgyvendavo tik 20 proc. Lietuvos gyventojų.

Medicinos mokslų daktaras, docentas gyd. onkologas chemoterapeutas Vincas Urbonas sako, kad vėžinių susirgimų situacija Lietuvoje gerėja, o vėžys pamažu tampa nebe nuosprendžiu, o lėtine liga.

„Atsiranda nauji vaistai, naujos terapijos. Vykdomos prevencinės programos. Diagnostika tampa vis modernesnė. Visa tai lemia, kad vėžys tampa daugiau ar mažiau kontroliuojamu susirgimu, kurį galima gydyti ir su kuriuo galima gyventi. Aišku, yra daug niuansų. Labai svarbu, kokioje stadijoje liga yra diagnozuojama. Svarbu – kokio tipo vėžys nustatomas žmogui. Svarbu ir tai, ar turime pakankamą arsenalą inovatyvių vaistų konkrečiam vėžiui gydyti. Svarbu ir klinikinių studijų prieinamumas. Žodžiu, pamažu žengiame į priekį. Nors, suprantama, darbo dar turime tikrai labai daug. Jei lyginsime Lietuvą su dauguma Europos Sąjungos valstybių, esame, berods, priešpaskutiniai pagal naujų inovatyvių vaistų prieinamumą laiko prasme nuo vaisto registracijos  Europos vaistų agentūroje iki tampamo prieinamu Lietuvos žmonėms “, – pasakoja dr. V. Urbonas.   

Kasmet Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta keliolika tūkstančių žmonių, o miršta – 8-9 tūkstančiai. Gydytojas sako, kad būtent naujausių vaistų prieinamumas Lietuvos pacientams leistų ženkliau mažinti mirštamumo statistiką (dabar mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje kasmet sumažėja maždaug 0,8 proc).

„Didžiausia mūsų problema – naujų, moderniausių vaistų nuo vėžio prieinamumas pacientams. Vakarų Europos valstybėse kelias nuo vaistų patvirtinimo iki jų patekimo pacientams yra santykinai trumpas. Pas mus gi šis procesas kartais užtrunka iki trijų-ketverių metų. Tai yra gerokai per daug, šioje vietoje privalome pasitempti“, – teigia daktaras.

Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad 7 iš dešimties Lietuvos gyventojų labiausiai bijo onkologinių susirgimų, o pusė – širdies ir kraujagyslių ligų.

„Turbūt šie skaičiai neturėtų labai stebinti. Vėžio baimė nuo seno yra labai stipri mūsų šalyje, tai, matyt, kyla iš asmeninių žmonių patirčių. Ši liga dažnai vis dar vertinama kaip savotiškas mirties nuosprendis. Visgi, kaip minėjau, situacija pamažu keičiasi, o vėžys ir ypač kai kurie vėžio tipai pamažu tampa lėtine liga taikant inovatyvius gydymo būdus“, – sako dr. V. Urbonas.

Kai kurie faktai apie vėžinius susirgimus Lietuvoje:

• Penkerių metų išgyvenamumo, susirgus krūties vėžiu, rodiklis nuo 2000 m. padidėjo beveik 10 proc. ir 2015 m. siekė 77 proc. Visgi šis skaičius ir toliau išlieka vienu prasčiausių Europoje.
• Maždaug trečdalis naujų krūties vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojami pažengusių stadijų.
• Lietuvoje maždaug 10 proc. pagerėjo išgyvenamumo sergant skrandžio, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos  vėžiu bei odos melanoma rodikliai. Kepenų, kasos, plaučių vėžio išgyvenamumo rodiklis padidėjo iki 1 proc.
• Labiausiai gerėjo prostatos vėžio išgyvenamumo rodikliai – beveik 20 proc. Penkerių metų išgyvenamumas, sergant prostatos vėžiu, šiuo metu siekia net 94 proc. 
• Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, 2020 m., lyginant su 2019 m., 3 proc. mažiau navikų buvo nustatyta ankstyvų stadijų, daugėjo vėlyvųjų stadijų navikų.   
• Vėžys yra tai ligų grupė, kuri sudaryta iš daugiau kaip 100 įvairių vėžio tipų.